Krikštynų atributika – gamyba ir maketavimas
Krikštynų atributika – svarbi šventės dalis, padėsianti Jūsų mažylio krikštynas paversti gražia ir įsimintina švente. Papuoškite savo šventinį stalą personalizuotais saldainiais, šokoladais, gėrimų buteliais. Krikštynų laikraštukai, pasižadėjimų ir profesijos spėjimo žaidimų kortelės, įvairūs diplomai, įsakymai, krikštynų priesaikos pagyvins Jūsų šventę ir pradžiugins svečius.
Pas mus galite įsigyti:
Krikštynų kvietimus
Krikštynų kvietimai spausdinami ant dekoratyvinio šampaninio atspalvio žėrinčio. Kvietimai gali būti koreguojami pagal Jūsų poreikius – pakeičiamos spalvos, uždedami Jūsų pageidaujami tekstai ant viršelio, keičiami kvietimo matmenys ir t.t. Kvietimo teksto redagavimas ir personalizavimas atliekamas nemokamai. Tai pat galima užsisakyti stalo korteles priderintas prie kvietimų.
Etiketės
Siūlome lipnias etiketes, skirtas šampano buteliams bei širšių medaus stiklainiukams. Etiketes galima koreguoti pagal individulius poreikius – pekeisti dydį, fono spalvą ar kt.
Krikštynų laikraštukus
Krikštynų laikraštukas – nuotaikingas informacinis leidinys, pasakojantis apie vaikutį, jo gimimą, krikštą, vaikų auklėjimą, tėvelių ir krikšto tėvelių pareigas, vaikučių atsiradimą ir kt. Laikraštukyje taip pat sudedamos gražiausios mažylio, jo tėvelių ir artimųjų nuotraukos. Jums pageidaujant galima sudėti ir daugiau nuotraukų nei pavaizduota šablonuose. Jei turite daug įdomių vaikučio nuotraukų ir norite jomis pasidalinti su artimaisiais, vieną laikraštuko puslapį galima skirti mažylio nuotykiams, t.y. sudėlioti visą galeriją nuotraukų su įsimintiniausiomis ir gražiausiomis akimirkomis iš krikštuko gyvenimo.
Pateiktuose krikštynų laikraštukų šablonuose informacija gali būti koreguojama pagal Jūsų poreikius, t.y. esamus tekstus galima pakeisti Jūsų pageidaujama informacija ar nuotraukomis. Krikštynų laikraštukas gali būti papildomas informacija apie bažnyčią, vaikučio krikšto vardo reikšmę, senovinius krikštynų papročius ir tradicijas, vaikučio gimimo istorija, jo svarbiausiais pasiekimais iki krikštynų, svorio ir ūgio pokyčiais, įsakymais broliukui ar sesutei, prašymais seneliams, dėdėms ir tetoms, tėvų, krikšto tėvų, senelių ir artimųjų palinkėjimais, krikštynų orų prognoze, skelbimais ir linksmais posakiais ar anekdotais apie vaikučius.
Ruošiate temines krikrtynas – priderinsime krikštynų laikraštuką prie kitų šventės elementų. Pakeisime laikraštuko foną krikštynų šventėje dominuojančios spalvos fonu, papildysime paveiksliukais akcentuojančiais šventės tematiką: angeliukais, meškučiais, pasakų personažais ar kt.
Krikštynų laikraštukai paprastai gaminami 4, 8, 12, 16 puslapių apimties. Pateiktus maketus galima sumažinti ar padidinti iki norimo puslapių kiekio. Tik svarbu, kad puslapių skaičius dalintųsi iš 4, kadangi laikraštukai spausdinami ant A3 lapų, kurie yra lenkiami pusiau. 8, 12 ar 16 puslapių laikraštukai susegami kabėmis (kaip sąsiuvinis). Spaudai naudojamas kokybiškas 150 g blizgus kreidinis popierius.
Mes taip pat galime atspausdinti Jūsų pačių sumaketuotus krikštynų laikraštukus. Spaudai siųsti reikia laikraštukus, išsaugotus PDF formatu. Maketuojant laikraštukus būtinai palikte pakankamai vietos paraštėse, t.y. tekstą, nuotraukas ir paveiksliukus nuo kraštu atitraukite apie 1-2 cm (fonas eina per visą lapą, atitraukiami tik elementai, kad liktų pakankamai vietos baltų kraštų apipjovimui). Puslapiai turi būti ruošiami iš eilės, t.y. 1, 2, 3 ir t.t.
Krikštynų laikraštukas – tai ne tik įdomus ir linksmas krikštynų atributas, bet ir nuostabus prisiminimas vaikučiui, artimiesiems ir visiems šventės dalyviams.
Krikštynų diplomus, įsakymus, žaidimų korteles
Šventės pagyvinimui ir linksmiems žaidimams galite įsigyti įvairius diplomus, žaidimų korteles su Jūsų mažylio nuotrauka bei pageidaujamais tekstais.
Saldainių ir šokolado popierėlius
Spalvingais saldainiais, įpakuotais popierėliais su Jūsų vaikučio nutrauka bei krikštynų palinkėjimu, ne tik galėsite papuošti šentinį stalą, bet ir pradžiuginti svečius mielomis krikštynų lauktuvėmis.
KRIKŠTYNŲ TRADICIJOS IR PAPROČIAI
Lietuvoje krikšto tėvais gali būti tik katalikų Bažnyčios nustatytus reikalavimus atitinkantys asmenys. Jie turi būti pasirengę padėti vaikui augti tikėjime ir būti jam dvasiniais globėjais.
Pagrindiniai reikalavimai krikšto tėvams:
- Turėti priimtus Bažnyčios sakramentus – krikšto tėvai turi būti pakrikštyti, priėmę Pirmąją Komuniją ir Sutvirtinimą.
- Būti katalikais praktikuojančiais tikėjimą – tai reiškia dalyvauti Bažnyčios gyvenime, lankytis šv. Mišiose, vadovautis katalikiškomis vertybėmis.
- Būti pilnamečiais – pagal Bažnyčios kanonus, krikšto tėvai turi būti ne jaunesni kaip 16 metų.
- Gyventi pagal katalikišką moralę – jei asmuo gyvena nesusituokęs ar nepriėmęs Santuokos sakramento, kunigas gali nepatvirtinti jo kaip krikšto tėvo.
- Negali būti vaiko tėvai – krikšto tėvai turi būti skirtingi asmenys nei biologiniai tėvai.
Kiek krikšto tėvų gali būti?
- Tradiciškai yra pasirenkami du krikšto tėvai – vyras ir moteris, tačiau gali būti ir vienas (jei reikia, vietoj antrojo galima pasirinkti krikšto globėją – dvasinį vedlį).
- Kartais priimama praktika turėti daugiau nei du krikšto tėvus, bet oficialiai Bažnyčioje įrašomi tik du.
Prieš tapdami krikšto tėvais, asmenys gali būti kviečiami į katechezės kursus, kur kunigas paaiškina jų pareigas ir atsakomybes.
Lietuvoje tradiciškai krikšto vaikelio aprengimu rūpinasi krikšto tėvai, tačiau konkretūs papročiai gali skirtis priklausomai nuo šeimos tradicijų ir susitarimų. Dažniausiai:
- Krikšto drabužėliais pasirūpina krikšto mama – tai gali būti balta suknelė (mergaitėms) arba šviesus kostiumėlis (berniukams), simbolizuojantys tyrumą ir naują gyvenimą tikėjime.
- Krikšto skraistę (marškinėlius) taip pat dažnai dovanoja krikšto tėvai. Ji simbolizuoja apsaugą ir dvasinę globą.
- Krikšto žvakę dažniausiai taip pat įsigyja krikšto tėvai.
Kai kurios šeimos drabužėlius parenka patys tėvai, o krikšto tėvai dovanoja papildomus simbolinius daiktus. Viskas priklauso nuo susitarimo ir tradicijų.
Lietuvoje krikšto vardą dažniausiai renka vaiko tėvai, tačiau jis gali būti pasirenkamas ir kartu su krikšto tėvais ar kunigu.
Kaip pasirenkamas krikšto vardas?
- Tradicinis pasirinkimas – dažnai renkamasi šventojo ar palaimintojo vardas, kad vaikas turėtų dangišką globėją.
- Papildomas vardas – kartais krikšto vardas pridedamas prie civilinio vardo, jei šis nėra susijęs su krikščioniška tradicija.
- Kunigo rekomendacija – jei tėvai nežino, kokį vardą pasirinkti, kunigas gali patarti pagal šventųjų globėjus ar reikšmę.
Šiandien Lietuvoje krikšto vardas nebūtinai įrašomas į oficialius dokumentus, tačiau išlieka kaip dvasinis globėjo vardas.
Krikščioniškos krikštynų tradicijos Lietuvoje glaudžiai susijusios su katalikybės papročiais ir Bažnyčios nustatytais reikalavimais. Nors krikštynos visada buvo religinė šventė, jas lydi ir liaudiški papročiai, kai kurie išlikę iki šių dienų.
1. Krikšto sakramentas Bažnyčioje
- Krikšto sakramentą teikia kunigas, paprastai artimiausioje šeimos parapijoje.
- Tėvai kartu su krikštatėviais atsiveda vaiką prie altoriaus, kur atliekama apeiga.
- Vaikui suteikiamas vardas – dažniausiai krikščioniškos kilmės, susijęs su šventuoju globėju.
- Krikšto metu kunigas pila šventintą vandenį ant vaiko galvos, simbolizuodamas nuodėmių nuplovimą ir įvedimą į krikščionių bendruomenę.
- Žvakė ir balti drabužiai – tėvai arba krikštatėviai atsineša krikšto žvakę, kuri simbolizuoja tikėjimo šviesą, o vaikui uždedamas baltas drabužėlis – tyrumo ženklas.
2. Krikšto tėvų vaidmuo ir pareigos
- Krikšto tėvai prisiima dvasinę atsakomybę už vaiką – padėti jam augti tikėjime.
- Krikšto tėvai dažnai parenka ar padovanoja krikšto rūbelius ir žvakę.
- Po krikšto apeigos jie pirmieji paima vaiką ant rankų – manoma, kad tai perduoda jiems ypatingą dvasinę ryšį su vaiku.
3. Krikštynų papročiai po bažnytinės dalies
- Krikštatėviai arba tėvai neša vaiką aplink altorių – tai simbolizuoja vaiko įvedimą į Bažnyčią.
- Kai kuriose vietovėse krikštamotė turėdavo apvilkti vaiką naujais baltais rūbeliais prieš bažnyčioje priimant sakramentą.
- Krikšto žvakę saugo – ji vėliau uždegama per svarbias progas, pavyzdžiui, Pirmąją Komuniją ar Santuoką.
4. Po krikšto – krikštynų vaišės
Po apeigų šeima ir svečiai renkasi į šventę:
- Krikštatėviai dažniausiai pirmieji palinkėdavo vaikui sveikatos ir laimės.
- Vaišių stalas būdavo gausus, o jame būtinai turėdavo būti duona, medus ir kiaušiniai – tai simbolizavo gausą ir gerą gyvenimą.
- Pakėlimas virš slenksčio – kai kuriose vietovėse buvo paprotys krikštatėviams pakelti vaiką virš durų slenksčio, kad jis būtų „aukštas ir stiprus“.
- Pirmasis šaukštelis medaus – vaikui būdavo duodama paragauti medaus, kad būtų saldus gyvenimas ir graži kalba.
5. Krikšto dovanos ir simbolika
- Dažniausiai dovanojami religiniai simboliai: kryželiai, šventi paveikslėliai, maldaknygės.
- Sidabriniai šaukšteliai – manoma, kad sidabras apsaugo vaiką nuo ligų ir blogio.
- Pinigai ar auksinės monetos – linkint gerovės ir sėkmės.
6. Tikėjimas ir krikštynų magija
Lietuvoje su krikštynomis susiję ir tam tikri liaudiški tikėjimai:
- Krikštatėviai turėjo būti geri žmonės, nes tikėta, kad jų charakterio bruožai persiduos vaikui.
- Buvo vengiama krikštyti vaiką per jaunatį – manyta, kad tai gali lemti neramų gyvenimą.
- Po krikštynų krikšto rūbų neišmesdavo, nes buvo tikima, kad jie turi apsauginę galią.
1. Šermukšnio šakelės dovanojimas
Reikšmė: apsauga nuo piktųjų dvasių, blogos akies ir ligų.
Kilmė: senovėje lietuviai tikėjo, kad šermukšnis turi ypatingų apsauginių galių. Šermukšnio uogos buvo laikomos stipriu amuletu, saugančiu nuo nelaimių.
Kaip dovanojama? Krikštatėviai ar seneliai kartais įteikdavo mažą šermukšnio šakelę arba įsprausdavo ją į vaiko lopšį, kad jį saugotų nuo blogio.
2. Česnako dovanojimas
Reikšmė: apsauga nuo blogos akies, piktų dvasių ir ligų.
Kilmė: česnakas nuo senų laikų buvo laikomas stipriu apsauginiu augalu, kuris atbaido neigiamą energiją.
Kaip naudojamas? Kartais krikštamotė įvyniodavo česnako skiltelę į skarelę ir įdėdavo ją į lopšį arba po pagalve. Buvo tikima, kad jis apsaugos vaiką nuo piktų žmonių ir ligų.
3. Cukraus dovanojimas
Reikšmė: saldus ir laimingas gyvenimas.
Kilmė: lietuviai nuo seno tikėjo, kad cukrus simbolizuoja gerą lemtį ir sėkmę.
Kaip dovanojamas? Krikštatėviai arba seneliai įduodavo vaikui šiek tiek cukraus arba pamirkydavo pirštą į medų ir paliesdavo jo lūpas – tai turėjo užtikrinti, kad vaikas bus iškalbus, mylimas ir laimingas.
4. Kruopų dovanojimas
Reikšmė: gausa, turtingas ir sotus gyvenimas.
Kilmė: grūdai nuo senovės laikyti gyvybės, klestėjimo ir gerovės simboliu.
Kaip naudojama? Dažnai krikštatėviai ar močiutės padovanodavo saują kruopų (avižų, kviečių, miežių), kurios buvo supilamos į vaiko lopšį ar tiesiog padedamos šalia jo. Tai turėjo reikšti, kad vaikas niekada nepatirs skurdo ar bado.
5. Druskos dovanojimas
Reikšmė: stiprybė, apsauga nuo negandų, išmintis.
Kilmė: druska nuo seno buvo laikoma ne tik svarbia maisto dalimi, bet ir magišku ingredientu, galinčiu apsaugoti nuo blogų jėgų.
Kaip naudojama? Kartais krikšto tėvai įdėdavo mažą maišelį su druska į vaiko lopšį arba sušlapindavo pirštą druskoje ir paliesdavo vaiko kaktą, kad jis būtų stiprus ir išmintingas.
6. Pinigų dovanojimas
Reikšmė: finansinė sėkmė, turtingas gyvenimas.
Kilmė: manyta, kad jei vaikui įteikiama moneta ar sidabrinis šaukštelis, jis turės gerą materialinę padėtį ir niekada nepatirs skurdo.
Kaip dovanojama? Krikštatėviai dažnai padovanodavo sidabrinį šaukštelį arba auksinę/sidabrinę monetą, kad vaikas visada turėtų pakankamai turto.
7. Lininiai ar vilnoniai drabužiai
Reikšmė: šiluma, sveikata ir ilgaamžiškumas.
Kilmė: linas ir vilna senovėje buvo labai vertinamos medžiagos, laikomos gamtos dovana, saugančia nuo šalčio ir ligų.
Kaip dovanojama? Krikštamotė dažnai padovanodavo lininę skarelę ar vilnones kojines, kad vaikas augtų stiprus ir sveikas.
8. Medaus dovanojimas
Reikšmė: laimingas gyvenimas ir geras būdas.
Kilmė: medus buvo laikomas ypatingu gamtos produktu, kuris suteikia sveikatos ir stiprybės.
Kaip naudojamas? Vaikui buvo duodama paragauti lašelį medaus, kad jis būtų švelnus, malonus ir turėtų „saldaus“ gyvenimo.
9. Muilo dovanojimas
Reikšmė: tyrumas, sveikata ir apsauga nuo blogio.
Kilmė: muilas simbolizavo ne tik fizinę, bet ir dvasinę švarą. Senovėje buvo tikima, kad švarus žmogus yra apsaugotas nuo ligų ir blogų dvasių.
Kaip naudojama? Krikštamotė ar seneliai kartais padovanodavo namų gamybos muilą, kuris turėjo simbolizuoti „švarų ir doringą gyvenimą“. Kai kur buvo paprotys pirmą kartą išmaudyti vaiką po krikšto su šventintu vandeniu ir muilu, kad nuplautų visas negandas.
10. Rankšluosčio dovanojimas
Reikšmė: apsauga, pagarba, tvirtas ryšys su šeima.
Kilmė: rankšluostis buvo labai svarbus daiktas lietuvių tradicijose – jis simbolizavo šeimos ryšius, švarą ir naują gyvenimo etapą.
Kaip dovanojama?
- Krikštamotė dažnai padovanodavo išsiuvinėtą ar lininiu audiniu rankšluostį – tai buvo ne tik praktiška, bet ir simbolinė dovana.
- Kartais vaikas buvo suvystomas į naują rankšluostį po krikšto, kad jis augtų švarus ir apsaugotas nuo blogio.
- Kai kuriose vietovėse tikėta, kad rankšluostį reikia saugoti – jis buvo naudojamas ir svarbiomis gyvenimo progomis, pavyzdžiui, vestuvių metu.
11. Kojinytės kaip krikštynų dovana
Reikšmė: šiluma, apsauga, stiprybė ir ilgaamžiškumas.
Kilmė: Senovėje buvo tikima, kad šiltos kojinytės apsaugos vaiką nuo šalčio, ligų ir piktųjų dvasių. Lietuviai labai vertino vilnonius ir lininius gaminius, nes jie buvo laikomi natūraliu apsaugos simboliu.
Kaip dovanojama?
- Krikštamotė ar močiutė dažnai pati numegzdavo vilnones ar linines kojinytes kaip ypatingą dovaną, linkėdama vaikui sveikatos ir šilto gyvenimo.
- Kai kur tikėta, kad jei vaiko pirmosios kojinytės buvo dovana iš krikšto tėvų, jis gyvenime niekada nepatirs nepritekliaus.
- Kojinytės kartais būdavo dedamos prie vaiko lopšio ar į krikšto dėžutę kaip simbolinė apsauga.
12. Rožės lapelio dovanojimas
Reikšmė: grožis, meilė, švelnumas ir laimė.
Kilmė: Rožė yra meilės, tyrumo ir apsaugos simbolis daugelyje kultūrų, o jos lapeliai buvo naudojami kaip ypatinga palaima naujagimiui.
Kaip naudojama?
- Kartais per krikštynas rožės žiedlapiai būdavo barstomi į vonelę su vandeniu, kuriame pirmą kartą maudomas pakrikštytas kūdikis – tai turėjo užtikrinti, kad jo gyvenimas būtų švelnus ir laimingas.
- Krikšto tėvai ar močiutė galėjo padovanoti saugotą rožės žiedlapį (pavyzdžiui, džiovintą), kuris buvo laikomas ypatingu talismanu geram likimui.
- Tikėta, kad jei vaikui paliečiama kaktą rožės žiedlapiu, jis visada bus mylimas ir džiaugsmingas.