default logo

Dovanokime su meile – tai praturtina

Iš tiesų dovanoti lengva – nors dažnai ir atrodo sunku. Pavyksta tam, kas sutelkia visą dėmesį į dovanos gavėją ir svarsto: Kuo jis šiuo metu užsiima? Kas jam būdinga? Ką jis mėgsta? Kai tik liaujamės galvoję apie tai, kaip mus spaudžia laikas, į galvą šauna puikiausios mintys, kuo galėtume nustebinti tą žmogų. Staiga tampa nebesvarbu, kad turime rasti dovaną, tiesiog trokštame pradžiuginti kitą. Štai ką turi perteikti dovana: „Galvojau apie tave ir noriu, kad džiaugtumeis rezultatu.“ Kai tik įsivaizduojame save brolio Tomo ar mielosios kaimynės vietoje, dovanojimas tampa tikru malonumu. Kartais virstame tikrais detektyvais, sekančiais pėdsakais ar kamantinėjančiais artimus žmones. Nes jei žmogų pažįstame ne itin gerai, puikiai gali padėti informatorius – jis užves mus ant teisingo kelio.

Be to, deramai ir su meile įvyniota dovana įgauna dar didesnę vertę. Jei, pavyzdžiui, kelionės bilietus ar nakvynės Kaprio viešbutyje kuponą prisegsime prie mažyčio gaublio, tai gavęs dovaną žmogus matys, kad iš tikrųjų dėl jo stengėmės. Žinoma, dovanoti galima ir be konkrečios progos: gyvenimo draugui ant pusryčių stalo padėti smulkmenėlę, bendradarbę nustebinti gėle. Arba galima sugalvoti dingstį: „Už tai, kad esi“, „Kad dar kartą nusišypsotum“, „Geriausiai draugei pasaulyje“. Ir kai gavęs dovaną bičiulis nušvis iš džiaugsmo, tuomet ir mes patys tapsime truputėlį laimingesni.

Ištrauka iš Vera Lange knygos „Vietoj šokolado. Visa, kas dar gali mus pradžiuginti“