Jau vien žodis „dykinėti” mums siejasi su dykaduoniavimu, taigi tinginyste. Tačiau laisva valia atitrūkti nuo darbų – tai ne tik ypatinga prabanga, bet ir tikras gyvenimo menas.
Lazy Sunday Afternoon, – skamba vienoje dainoje, aukštinančioje tinginystę bent sekmadieniais. Tai gera pradžia, tuo tarpu pažengusieji geba ištverti atsipūtę visą savaitgalį. Lakstyti po parduotuves, parsinešti namo darbų, blizginti namus, atitirpdyti šaldytuvą, pasikloti lovas? Nieku gyvu – programoje tysojimas ir ilgi pusryčiai. Bendra taisyklė: atsipalaiduoti ir leistis pasroviui, daryti tai, prie ko linksta širdis. Net ir virti nebūtina: užtenka paskambinti į restoraną, ir visi jūsų norai nuo picos ir sušio iki ledų bus akimirksniu patenkinti.
Vietoj dulkių siurblio ir pirkinių sąrašo griebkitės tokių dykinėjimo palydovų kaip kalnai knygų, žurnalų ir mylimiausių kompaktinių plokštelių, o jei turite partnerį ar gyvūnėlį, prisiglauskite prie jo. Vien jau perspektyva dviem paroms atsikratyti visų pareigų nepaprastai atpalaiduoja. Gabiems tinginiams jau po kelių treniravimosi savaičių pavyksta sukaupti tiek vidinės ramybės, kad jie lengvai ištveria darbo dienas tarp savaitgalių.
Ištrauka iš Vera Lange knygos „Vietoj šokolado. Visa, kas dar gali mus pradžiuginti“