Meilės poezija

Amerikietė mergina sukūrė eiles apie meilę. Tai vienas iš nuostabiausių tekstų šia tema. Eilės vadinasi: „Dalykai, kurių nepadarei.” Štai jos:

Ar pameni tą dieną, kai pasiskolinau tavo naujutėlaitį automobilį ir jį visą aptaškiau purvais?
Maniau, kad šauksi ant manęs, bet to nepadarei.
O ar atsimeni, kai nusitempiau tave į paplūdimį, nors sakei, kad lis, ir tikrai ėmė pliaupti kaip iš kibiro?
Laukiau, kol sušuksi: „Sakiau, kad taip bus!“ Bet to nepadarei.
Atsimeni, kai vieną vakarą koketavau su visais iš eilės, kad sukelčiau tavo pavydą, ir man tai pavyko?
Maniau, kad mane paliksi, bet to nepadarei.
Pameni, kai išverčiau braškių tortą ant tavo mašinos sėdynės?
Maniau, kad primuši, bet to nepadarei.
O dar atsimeni, kai kviesdama tave į vakarėlį pamiršau įspėti, jog ten visi vilkės kostiumais, o tu atėjai mūvėdamas džinsus?
Maniau, kad išvadinsi mane kvaiša, bet to nepadarei.
Taip, yra daug dalykų, kurių nepadarei.
Buvai kantrus su manimi, mylėjai mane ir gynei.
Buvo daug dalykų, už kuriuos norėjau atsiprašyti, kai tu grįši iš Vietnamo karo.
Tačiau negrįžai.

Aukso taisyklė:
Gyvenimas duotas tik vieną kartą.
Tai, ką galime padaryti gero ir gražaus bet kuriai žmogiškai būtybei, padarykime tuojau pat.
Neatidėliokime rytojui ir nepamirškime, nes antrą kartą šiame pasaulyje negyvensime.

Ištrauka iš Bruno Ferrero knygos „40 pasakojimų iš dykumos”